Užimtumo tarnyba: ar Z ir Alfa kartos iš tiesų keičia darbo rinkos žaidimo taisykles?

Technologijų apsuptyje užaugusios jaunosios kartos į darbo rinką atsineša kitokius lūkesčius, požiūrį į karjerą ir darbo santykius. Kas lemia jaunų žmonių sprendimus rinktis ar keisti darbą, kokią reikšmę jie teikia atlygiui, darbo ir asmeninio gyvenimo balansui bei profesiniam augimui, atskleidė Užimtumo tarnybos užsakymu „Sprinter“ atlikta 19-29 metų jaunimo apklausa.

 Net ir patenkintas darbu jaunimas išlieka atviras naujoms karjeros galimybėms

 Nors du trečdaliai apklaustų jaunuolių (67 proc.) yra patenkinti savo darbu, tačiau net 76 proc. prisipažino bent kartais galvojantys apie jo keitimą. Ketvirtadalis ketina keisti darbą, 13 proc. aktyviai ieško naujo darbo pasiūlymų.

 „Jaunimo elgsena darbo rinkoje pastaraisiais metais keičiasi. Jauni žmonės drąsiau keičia darbą, aktyviai domisi naujomis galimybėmis ir yra jautresni socialinio teisingumo klausimams. Tyrimo rezultatai leidžia geriau suprasti, kas lemia jaunų žmonių sprendimus renkantis ar keičiant darbą, kokie yra jų lūkesčiai ir kokių sprendimų reikia, kad darbdaviai galėtų sėkmingiau pritraukti bei išlaikyti jaunus talentus,“ – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

 Kas jaunąją kartą skatina keisti darbą?

 Tyrime išaiškėjo, jog apklausti jaunuoliai vidutiniškai jau yra pakeitę daugiau nei tris darbovietes ir tik 13 proc. visą profesinę patirtį įgijo pas vieną darbdavį. Kai kurie jau spėjo padirbėti aštuoniose ar dvylikoje įmonių.

 Jaunimo sprendimą keisti darbą dažniausiai lemia atlygio ir emocinės gerovės veiksniai. Beveik pusė apklaustųjų darbą paliktų dėl netenkinančio atlyginimo, o daugiau nei keturi iš dešimties – dėl streso, emocinio nuovargio ar perdegimo rizikos. Trečdaliui svarbios karjeros ir profesinio augimo galimybės.

 Kiek ilgai jaunimas toleruotų netenkinančias darbo sąlygas?

 Vyresniems, 25-29 metų, respondentams dažniau svarbus atlygis, karjeros perspektyvos, prasmė darbe ir pripažinimas, tuo tarpu 19-24 metų dirbantys ir besimokantys jaunuoliai dažniau ieško savirealizacijos, naujų veiklų ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

 Daugiau kaip du trečdaliai respondentų nurodė, kad netenkinančias darbo sąlygas toleruotų ne ilgiau kaip pusmetį, o beveik keturi iš dešimties sprendimo ieškotų per 1-3 mėnesius. Tai rodo didesnį jaunų žmonių jautrumą darbo kokybei ir norą aktyviai ieškoti geresnių galimybių.

 Finansiniai motyvai – svarbiausias darbo pasirinkimo ir keitimo veiksnys

 Jaunimo darbo užmokesčio lūkesčiai yra gana aukšti: daugiau nei pusė apklaustųjų darbo pasiūlymą svarstytų tik tuomet, jei atlyginimas „į rankas“ siektų bent 1500 eurų, o kas penktas tikėtųsi daugiau nei 2000 eurų.

 Kartu jaunimas tikisi gana greito atlyginimo augimo: net 44 proc. mano, kad darbo užmokestis turėtų didėti iškart po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. didesnio atlygio tikėtųsi per pirmuosius darbo metus.

 Jaunimas tikisi ne tik gero atlygio, bet ir kokybiškų darbo sąlygų

 Jaunimui renkantis darbą svarbiausias išlieka konkurencingas atlyginimas (70 proc.), beveik pusė apklaustųjų prioritetu laiko lankstų darbo grafiką (45 proc.) ir beveik tiek pat akcentuoja darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (40 proc.). Kiti aspektai – papildomos naudos, organizacijos vertybės, prasmingas darbas ar mokymosi galimybės, darbdavio žinomumas ar vadovo charizma jaunimui mažiau svarbūs.

 Populiariausias yra mišrus darbo modelis (67 proc.), ypač tarp vilniečių ir 25–29 metų dirbančių respondentų.

Pamaininį darbą ir budėjimus neigiamai vertina daugiau nei pusė apklaustų jaunuolių (51 proc.), beveik tiek pat sako, kad renkantis darbo laiką svarbiausia galimybė lanksčiai derinti darbo pradžią ir pabaigą.

 Naujoje darbovietėje sėkmingai jaunimo integracijai svarbiausia yra aiškumas ir palanki darbo aplinka. Dauguma jaunimo labiausiai vertina aiškiai išdėstytas užduotis, draugišką kolektyvą bei struktūruotą įvedimo į darbą procesą. Nemažai respondentų pabrėžia mentoriaus pagalbos, vadovo įsitraukimo ir atviros vidinės komunikacijos reikšmę, o savarankiškumą nuo pirmos darbo dienos svarbiu laiko tik nedidelė dalis apklaustųjų.

 Psichologinė gerovė tampa vienu svarbiausių darbo kokybės rodiklių

 Psichologinė gerovė tampa vienu svarbiausių darbo kokybės rodiklių. Perdegimas ir emocinis nuovargis yra viena iš pagrindinių darbo keitimo priežasčių. Nerimą dėl ateities darbo rinkoje kelia baimė nepateisinti darbdavio lūkesčių ar pritrūkti laiko asmeniniam gyvenimui. Tik 1 proc. jaunuolių nejaučia jokio nerimo.

 Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumai jaunų žmonių svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo (62 proc.). Nors daliai jaunimo didesnis atlyginimas išlieka svarbiausiu prioritetu, kas dešimtas būtų pasiryžęs uždirbti mažiau mainais į daugiau laisvo laiko.

I.Balnanosienės teigimu, jaunosios kartos požiūryje į darbą vis didesnę reikšmę įgauna gyvenimo kokybė, psichologinė gerovė ir galimybė derinti profesinius bei asmeninius poreikius: „Darbdaviams tai signalizuoja, kad konkurencingam atlygiui vis dažniau tenka konkuruoti su lankstumu, poilsio galimybėmis ir sveiką darbo kultūrą kuriančiomis priemonėmis.“

 Užimtumo tarnybos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko kiekybinį Lietuvos jaunimo tyrimą 2026 metų birželio 15-liepos 7 d., kuriame dalyvavo 1021 respondentas.