Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad mokesčių administratoriaus akiratyje atsidūrė įmonės, kurių sandėliuose „popieriuje“ kaupiasi milžiniški prekių likučiai, tačiau iš tiesų lentynos tuščios. Apie tai, kaip fiktyvūs likučiai slepia neapskaitytas pajamas ir PVM vengimą bei kaip mokesčių administratorius atpažįsta tokius pažeidėjus, komentuoja Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktorius Vidas Osipovas.
Kas yra tie „popieriniai likučiai“ ir kodėl jie mokesčių inspekcijai kelia tokį didelį įtarimą?
Viskas labai paprasta. Atlikdami analizę pastebime įmones, kurių deklaruojamos prekių atsargos auga neproporcingai sparčiai, lyginant su jų realiais pardavimais bei turimais sandėliavimo pajėgumais. Popieriuje sandėlis lūžta nuo prekių, o realybėje jis gali būti pustuštis. Nepagrįstai didelis prekių likutis mums yra tiesioginis signalas, kad dalis prekių jau yra parduota be jokių apskaitos dokumentų arba tiesiog suvartota asmeniniams poreikiams, nesumokant PVM ir Pelno mokesčio. Tokiu būdu gauti neapskaityti grynieji pinigai vėliau gali virsti ir neoficialiais atlyginimais. Tai ne tik žala valstybei, bet ir nesąžininga konkurencija sąžiningai dirbančių verslininkų atžvilgiu.
Galite pasidalinti konkrečiais pavyzdžiais iš pastarųjų tyrimų? Kas apskritai dažniausiai „pasimeta“ tokiuose sandėliuose?
Rizika aktuali įvairiuose sektoriuose - batų, drabužių, sporto prekių, baldų, dviračių bei medienos prekyboje. Pavyzdžiui, neseniai tikrinome vieną medienos prekybos įmonę, kuri savo sandėlyje niekaip „nebeatrado“ net 785 kubinių metrų medienos. Atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad dalis šio milžiniško kiekio buvo panaudota paties įmonės vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o kita dalis – tiesiog parduota neapskaitant gautų pajamų. Kitas atvejis susijęs su metalo gaminiais. Įmonė negalėjo paaiškinti, kur dingo dokumentuose esantys skardos gaminiai už daugiau nei 70 tūkstančių eurų. Tyrėjai greitai išsiaiškino tiesą – paaiškėjo, kad šios prekės dar prieš metus buvo parduotos namus stačiusiam gyventojui, žinoma, be jokių oficialių dokumentų.
Verslininkai gali gūžtelėti pečiais, kad mokesčių inspekcija nesužinos, kas vyksta įmonės sandėlyje, kol neatvyks su patikrinimu? Kaip jūs atpažįstate tokias įmones?
Mums nebūtina iškart važiuoti į vietą – įtartini signalai puikiai matomi iš įmonės finansinių duomenų analizės. Dažniausiai tokios įmonės ilgą laiką oficialiai dirba nuostolingai ir generuoja labai mažą pridėtinę vertę. Jos nuolat perka naujas prekes, nors apskaitoje jau ne vienus metus kabo milžiniškas, dar prieš kelis ar net keliolika metų įsigytas prekių likutis. Ekonomiškai tai visiškai nelogiška – kam pirkti nauja,
jei sandėliai neva pilni senų prekių? Be to, tokios bendrovės nuolat gyvena iš vadovo ar jo šeimos narių suteikiamų asmeninių paskolų.
Kadangi reali apyvarta slepiama, įmonei pastoviai „trūksta“ apyvartinių lėšų ir ji dirbtinai palaikoma asmeninėmis lėšomis. Visi šie rodikliai iškart uždega raudoną šviesą mūsų analitikams.
Kas nutinka, jei jūsų specialistai atvyksta į sandėlį ir randa tuščias lentynas? Kaip tuomet apskaičiuojami mokesčiai?
Jei kyla įtarimų, atliekame operatyvius patikrinimus bei faktines inventorizacijas sandėliuose. Jeigu prekių trūksta, o įmonė neturi dokumentų, įrodančių jų sugadinimą ar natūralią netektį, mokesčius mes skaičiuojame patys savo įvertinimu. Tam taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis – netiesioginiai mokesčių apskaičiavimo metodai. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius pats apskaičiuoja mokėtiną sumą, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir protingumo bei teisingumo kriterijus. Kartu
priskaičiuojami ne tik mokesčiai, bet ir delspinigiai bei baudos.
Ar teismai palaiko tokią griežtą VMI poziciją?
Taip, teismų praktika čia yra visiškai vieninga ir neginčytina. Puikus pavyzdys – neseniai priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis. Teismas patvirtino VMI sprendimą papildomai priskaičiuoti beveik 100 tūkstančių eurų mokesčių įmonei, prekiaujančiai drabužiais ir sporto įranga. Ši įmonė fiksavo milžiniškus atsargų likučius ir neapskaitė realių pajamų. Kadangi iš pateiktų dokumentų nustatyti tikrojo prekių likučio ir pajamų įprasta tvarka buvo neįmanoma, teismas pripažino VMI teisę taikyti netiesioginius metodus pagal MAĮ
70 straipsnį.
Ką rekomenduotumėte įmonėms, kurios supranta, kad jų atsargų apskaitoje yra neatitikimų?
Mūsų tikslas nėra nubausti, o pirmiausia konsultuoti ir įspėti. Todėl raginame įmones nelaukti griežtų kontrolės veiksmų ar pranešimų. Jei patys pastebėjote, kad jūsų dokumentuose nurodyti sandėlio likučiai nesutampa su realybe, tiesiog savarankiškai patikslinkite deklaracijas bei sumokėkite mokesčius.
