Lietuvoje išrinkti EP nariai kritikuoja pasiūlymą reikšmingai mažinti būsimą daugiametį ES biudžetą

ES Tarybai pirmininkaujančiai Airijai pasiūlius 8 proc. mažesnį už pirminį Europos Komisijos pateiktą daugiamečio ES biudžeto 2028-2034 metams variantą, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai tokį žingsnį vertina neigiamai. Jų teigimu, augant geopolitiniams, saugumo, konkurencingumo ir kitiems iššūkiams Europoje, mažesnis ES biudžetas neleis tinkamai į juos reaguoti.

Šį savaitgalį ES Tarybai pirmininkaujanti Airija pateikė pasiūlymą, kad 2028-2034 m. daugiametis ES biudžetas būtų 141 mlrd. eurų mažesnis už Europos Komisijos, kuri pateikė per 2 trilijonų eurų (1,26 proc. nuo ES bendrųjų nacionalinių pajamų) dydžio biudžeto pasiūlymą. Dėl daugiamečio ES biudžeto vienbalsiai turi sutarti visos 27 ES valstybės. 

Europos Parlamentas, kuris balsavimu turės patvirtinti galutinį valstybių susitarimą, savo derybinėje pozicijoje siūlo 10 proc. didesnį biudžetą (1,27 proc. nuo ES bendrųjų nacionalinių pajamų), neskaičiuojant ES ekonomikos gaivinimo fondo grąžinimo išlaidų.

EP narė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) teigia, kad pateiktas pasiūlymas nedžiugina – nors ES biudžetas būtų apie 30 proc. didesnis, jis neatlieptų šios dienos iššūkių, be to, dalį jo reikėtų skirti „NextGeneration EU“ fondo paskolų grąžinimui.

„Labiausiai karpomas ES išorės politikos instrumentų finansavimas (apie 17 proc.), taip pat konkurencingumui, moksliniams tyrimams, saugumui ir gynybai skirtos lėšos (apie 13 proc.). Tuo tarpu žemės ūkiui ir sanglaudos politikai, kurie ir taip sudaro didžiausią ES biudžeto dalį, numatytas vos 3 proc. sumažinimas. Dėl žemės ūkio svarbos niekas nedvejoja, tačiau toks finansavimo paskirstymas kelia rimtų klausimų dėl mūsų deklaruojamų strateginių prioritetų“, – teigia EP narė.

Anot europarlamentaro Liudo Mažylio (Europos liaudies partija), Airija gerokai persistengė siūlydama taip reikšmingai mažinti būsimą ES daugiametį biudžetą. Jo teigimu, dabar kaip tik yra palankus metas stiprinti ES biudžetą ir tam yra ekonominės prielaidos, nes pastaraisiais metais ES valstybių ekonomikos augo, jų nacionaliniai biudžetai didėjo.

„Europa nuolat susiduria su naujomis krizėmis ir iššūkiais, kuriems būtina pasirengti. Tai gali būti tiek didėjančios karinės grėsmės ir geopolitinis nestabilumas, tiek naujos energetikos krizės, ekonominiai sukrėtimai ar vis dažnėjančios stichinės nelaimės. Visa tai tiesiogiai veikia Europos piliečių saugumą, gyvenimo kokybę ir mūsų ekonomiką. Mažesnis biudžetas tik apribotų ES galimybes į šiuos iššūkius reaguoti operatyviai ir ryžtingai“, – pabrėžia L. Mažylis.

EP narys Paulius Saudargas (Europos liaudies partija) teigia, kad toks biudžetas ribotų Europos galimybes spręsti bendrus iššūkius, o šis pasiūlymas negali būti derybų pagrindu, nes Europa rizikuotų dar labiau atsilikti ir būti priklausoma nuo pasaulinių konkurentų.

„Mario Draghi 2024 m. ataskaitoje pabrėžiama, kad Europa turi didinti investicijas į inovacijas ir konkurencingumą, kad dar labiau neatsiliktų nuo JAV ir Kinijos. Tačiau Europos konkurencingumo fondo finansavimą siūloma mažinti 13 proc., „Horizon Europe“ beveik 10 proc., strateginės infrastruktūros ir karinio mobilumo – 14 proc. Suprantame žemės ūkio ir sanglaudos politikos svarbą, tačiau negalime jų finansavimo išsaugoti naujų Europos prioritetų – konkurencingumo, inovacijų ir saugumo – sąskaita“, – nurodo EP narys.

Pasak EP nario Vytenio Andriukaičio (Socialistai ir demokratai), negalima kalbėti apie strateginį Europos savarankiškumą ir tuo pat metu atimti iš jo finansinį pagrindą. Jo teigimu, turime atsisakyti mąstymo, kad ES biudžetas negali viršyti 1 proc. BNP, ir drąsiai įvesti naujus nuosavus išteklius.

„Tarybos siūlomas užsienio politikos ir paramos finansavimo karpymas tiesiogiai kerta ir plėtrą. Plėtra yra ne tik geopolitinis sprendimas, bet ir pačios ES, kaip taikos projekto, esmė. Pasirengimo narystei lėšos turi būti apsaugotos. Jei ES biudžetas nebus didinamas, ateityje plėtros kaina neišvengiamai gultų ant sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, o tai supriešintų naujas ir dabartines nares. Plėtra turi būti naudinga visiems, priešingu atveju nusivylimu pasinaudos populistai“, – įspėja V. Andriukaitis.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai) komentuoja, kad Airijos parengtas projektas nėra ambicingas, o siūlymas mažinti daugiametį biudžetą, lyginant su Komisijos pasiūlymu, yra nepriimtinas.

„Su mažesniu biudžetu nepagerinsime konkurencingumo, kentės Europos saugumas, mažės ES galimybės veikti tarptautiniu mastu. Tik stiprus ES biudžetas su naujais nuosavaisiais ištekliais gali patenkinti Europos piliečių poreikius. Ir nauji nuosavieji ištekliai yra neišnaudota galimybė“, – sako ji.

EP narys Aurelijus Veryga (Europos konservatoriai ir reformuotojai) pabrėžia, kad negalime vieną dieną kalbėti apie Europos lyderystę, o kitą – mažinti investicijas į sritis, kurios tą lyderystę turėtų užtikrinti. Jis pastebi, kad jeigu Europa iš tiesų nori konkuruoti pasaulyje, ji turi ne mažinti ambicijas, o skirti joms įgyvendinti reikalingus išteklius. Pasak A. Verygos, jeigu ES institucijos mano, kad biudžetą būtina mažinti, jos privalo aiškiai paaiškinti, kodėl taupyti siūloma būtent strateginėse srityse ir kokia bus tokio sprendimo kaina ateityje.

„Ypač neramina tai, kad tokie sprendimai gali tiesiogiai paveikti sveikatos sektorių, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Sveikata negali būti traktuojama kaip eilutė biudžete, kurią patogu apkarpyti ieškant politinių kompromisų. Investicijos į medicinos mokslą, biotechnologijas, naujų gydymo metodų kūrimą ir sveikatos sistemų atsparumą nėra prabanga. Tai investicijos į žmonių gyvybes, Europos ekonominę galią ir mūsų gebėjimą savarankiškai spręsti kritines problemas. Jei šiandien mažinsime finansavimą mokslui ir inovacijoms, rytoj galime tapti dar labiau priklausomi nuo trečiųjų šalių, jų technologijų, vaistų ir medicinos produktų“, – akcentuoja EP narys.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius („Atnaujinkime Europą“) sako neabejojantis, kad dabartinis pasiūlymas privalės būti koreguojamas, nes toks drastiškas biudžeto mažinimas iš esmės prasilenkia su naujais esminiais ES išsikeltais tikslais, neatitinka ne tik ekonominių, bet ir ES saugumo stiprinimo poreikių.

„Kaip žinia, ES įsipareigojo imtis daugiau atsakomybės už savo saugumą, nori stiprinti konkurencingumą prekybos karų sąlygomis. Todėl smarkiai apkarpytas ES biudžetas pasiųstų labai prastą žinią europiečiams ir tiktai padėtų Europos strateginiams konkurentams. Primenu, kad Europos Parlamentas dar balandį priėmė aiškų sprendimą, kad ES reikia ambicingesnio daugiamečio biudžeto. Europa tiesiog privalo dar daugiau investuoti į saugumą, stiprinti savo pajėgumus reaguoti į krizes. Stebėtina, kad „Global Europe“ programos finansavimą pasiūlyta mažinti netgi beveik 16 proc., jei taip įvyktų, Europa turėti pamiršti dabartinius tikslus“, – sako P. Auštrevičius.

„Europa jau dabar susiduria su didžiuliu investicijų poreikiu. Norėdami neatsilikti nuo JAV ir Kinijos, turime gerokai daugiau investuoti į mokslą, inovacijas, pažangias technologijas ir infrastruktūrą. Daugelis šių uždavinių yra bendri visai Europai, todėl juos veiksmingiau spręsti ES lygmeniu, o ne kiekvienai valstybei atskirai. Taip pat sunku pateisinti siūlymus mažinti finansavimą ES išorės veiksmams ir gynybai, kai saugumo aplinka Europoje išlieka itin sudėtinga“, – teigia EP narys Dainius Žalimas („Atnaujinkime Europą“).

Jis pabrėžia, kad didesnis biudžetas savaime nereiškia geresnių rezultatų ir būtina užtikrinti efektyvų lėšų naudojimą, mažinti perteklinę biurokratiją ir siekti investicijų grąžos. Tačiau, anot EP nario, taupymas neturi virsti trumparegišku svarbiausių ateities investicijų atsisakymu.

„Kategoriškai nesutinku su naujausiu Airijos siūlomu daugiamečio ES biudžeto 2028–2034 m. projekto mažinimu. (...) Toks sumažinimas kerta pirmiausia per tas ES sritis, kuriose ES labiausiai atsilieka nuo JAV ir Kinijos, t. y. mokslinių tyrimų ir technologijų, pramonės konkurencingumo ir ypač jungtinės ES gynybos programas“, – nurodo EP narys Petras Gražulis („Patriotai už Europą“).

Pasak jo, toks pasiūlymas nestebina, nes Airiją valdo Europos liaudies partijos ir liberalų koalicija, vykdanti tą pačią ES silpninimo politiką kaip ir valdančioji Europos Parlamento dauguma, didžiausią dėmesį skiriant toms ES sritims finansuoti, kurios labiausiai ES ir silpnina: migracijos skatinimui, LGBT judėjimui, biurokratiniam reguliavimui, Žaliajam kursui, kuris žlugdo ES pramonę, mokslą ir technologijas, o nesirūpinama gimstamumu, neinvestuojama į bendrą ES gynybą.