Kultūra

Atverskime dar vieną E. Mezginaitės kūrybos puslapį

Atverskime dar vieną E. Mezginaitės kūrybos puslapį

Kas nutinka, kai poeto eilės palieka popieriaus lapą ir tampa lėlių teatro personažais, o šie
atkeliauja į biblioteką? Atsakymą į šį klausimą rasime Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“
veikiančioje parodoje „Iš Elenos stalčių – į teatro vežimą“, skirtoje poetės Elenos Mezginaitės 85-
osioms gimimo metinėms.

Panevėžyje gerai žinoma poetė E. Mezginaitė turėjo ir kitą kūrybinį veidą – ji rašė pjeses
lėlių teatrui ir ne vienerius metus bendradarbiavo su Panevėžio lėlių vežimo teatru. Būtent šį mažiau
žinomą poetės kūrybos puslapį atveria bibliotekoje surengta unikali paroda.

Vos įžengus į „Žaliosios pelėdos“ erdvę, galima pasijusti tarsi patekus į mažą teatro
užkulisių pasaulį. Čia, vietoje įprastų knygų ir kompiuterių, lankytojus pasitinka lėlės, scenografijos
detalės, spektaklių muzika ir ekrane besikeičiantys spektaklių vaizdai.

Parodoje eksponuojamos lėlės ir kiti scenografijos elementai – iš Panevėžio lėlių vežimo
teatro archyvo. Kiekviena lėlė, dekoracija ar vaizdo įrašas primena spektaklius, kuriuose kadaise
susitiko poetės žodis, režisieriaus sumanymas, dailininko vaizduotė ir aktorių darbas. Visiems
spektakliams, pastatytiems pagal Elenos Mezginaitės tekstus, muziką sukūrė kompozitorius Faustas
Latėnas, o lėles – žinomi lėlių teatro meistrai: Aleksandras Volchovskis, Jelena Beresneva, Nina
Zobrodina, Rimantas Driežis.

Parodos pristatyme teatro režisierius Antanas Markuckis dalijosi prisiminimais apie
kūrybinę draugystę su Elena Mezginaite. Pirmąją pjesę, kuri buvo pastatyta lėlių vežimo teatre,
1995 m. poetė sukūrė pagal gerai žinomą pasaką „Trys paršiukai“. Per dešimt bendradarbiavimo
metų E. Mezginaitė parašė tekstus dešimčiai pjesių, o parodoje galima išvysti net aštuonių
spektaklių lėles ir dekoracijas. Kiekviena E. Mezginaitės pjesė buvo suvaidinta po 100 ar daugiau
kartų ir jas pamatė keli tūkstančiai mažųjų panevėžiečių. Šiuo metu lėlių vežimo teatre ruošiamasi
vėl rodyti spektaklį „Čenas Pingas ir kirvelis“.

Nors šių spektaklių afišos iki šių dienų neišliko,  bet poetės pjesių tekstai išsaugoti ir
perduoti Panevėžio muziejui. Ir iki šiol gyvas yra Teatro himnas, kurio žodžių autorė – E.
Mezginaitė. Pasak A. Markuckio, E. Mezginaitė buvo labai produktyvi kūrėja – eiliuoti jai sekėsi
lengvai ir tekstai pjesėms gimdavo natūraliai.

Ši paroda tapo ne tik galimybe prisiminti poetę, bet ir proga jaunesniems lankytojams iš
arčiau susipažinti su lėlių teatro pasauliu. Pagal parodą teatro mokytoja Birutė Beresnevičienė
parengė edukaciją pradinių klasių mokiniams. Jos metu vaikai galės ne tik apžiūrėti eksponatus, bet
ir geriau suprasti, kaip iš teksto gimsta spektaklis, kaip kuriamas personažas ir kiek žmonių
pastangų reikia tam, kad teatro lėlė atgytų scenoje.

Edukacija nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija telefonu 0 45 420 200.
O paroda „Iš Elenos stalčių – į teatro vežimą“ bibliotekoje „Žalioji pelėda“ (Kniaudiškių
g. 38) lankytojų laukia iki spalio 31 d. Užsukite – galbūt čia atversite dar vieną E. Mezginaitės
kūrybos puslapį.

Renginys vyko įgyvendinant projektą „Metai su Elena: Elenai Mezginaitei – 85“, kurį iš

dalies finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė.